Dantenų uždegimo gydymas: nuo efektyvių namų priemonių iki profesionalių procedūrų

Kraujuojančios, paraudusios ar patinusios dantenos nėra būklė, kurią reikėtų tiesiog ignoruoti. Dažniausiai tokie simptomai rodo dantenų uždegimą – gingivitą. Jį paprastai sukelia ant dantų ir palei dantenų kraštą besikaupiančios bakterinės apnašos. Laiku pradėjus gydymą, gingivitas dažniausiai yra grįžtamas, tačiau negydomas uždegimas gali būti susijęs su periodonto ligos išsivystymu.

Svarbu suprasti, kad veiksmingas dantenų uždegimo gydymas nėra vien kraujavimo, patinimo ar nemalonaus pojūčio slopinimas. Pagrindinis tikslas – pašalinti uždegimą sukeliančią bakterinę apnašą ir dantų akmenis bei užtikrinti tinkamą kasdienę burnos higieną.

Pagrindiniai dantenų uždegimo (gingivito) gydymo principai

Gingivito gydymo pagrindas – efektyvi bakterinės apnašos kontrolė. Minkštą apnašą galima pašalinti tinkamai valant dantis ir tarpdančius, tačiau ilgainiui nepašalinta apnaša mineralizuojasi ir virsta dantų akmenimis.

Dantų akmenų įprastu dantų šepetėliu pašalinti neįmanoma. Tam reikalinga profesionali burnos higiena. Todėl gydymo tikslas nėra vien laikinai sumažinti simptomus – būtina pašalinti jų priežastį.

Laiku diagnozuotas gingivitas dažniausiai gali būti visiškai suvaldytas, o dantenų būklė normalizuojasi. Vis dėlto svarbu atskirti gingivitą nuo periodontito. Periodontito metu pažeidžiami gilesni dantį laikantys audiniai, todėl gydymas tampa sudėtingesnis.

Profesionalus dantenų uždegimo gydymas odontologo kabinete

Jeigu ant dantų susikaupė dantų akmenų, vien kruopštaus dantų valymo namuose nepakaks. Profesionalios burnos higienos metu pašalinamos kietosios ir minkštosios apnašos, o dantų paviršiai nuvalomi ir nupoliruojami.

Dantų akmenims šalinti dažnai naudojamas ultragarsinis skaleris. Jis padeda pašalinti sukietėjusias mineralizuotas nuosėdas virš dantenų ir, priklausomai nuo situacijos, po dantenų kraštu.

„Air-Flow“ arba oro poliravimo procedūra naudojama bakterinei bioplėvelei ir paviršinėms pigmentinėms apnašoms šalinti bei dantų paviršiams nuvalyti. Tačiau oro poliravimas nepakeičia mechaninio dantų akmenų šalinimo, todėl procedūros gali būti derinamos tarpusavyje.

Profesionali burnos higiena ypač svarbi tuomet, kai dėl dantų akmenų namuose neįmanoma tinkamai išvalyti dantų paviršių ir dantenų krašto.

Gilusis valymas (subgingivalinis kiuretažas)

Paprastam gingivitui gilusis valymas po dantenomis paprastai nėra reikalingas. Ši procedūra taikoma tuomet, kai nustatomas periodontitas ir susiformuoja gilesnės periodonto kišenės, kuriose kaupiasi bakterinė apnaša ir dantų akmenys.

Tokiu atveju atliekamas subgingivalinis valymas – pašalinamos nuosėdos nuo dantų šaknų paviršių ir periodonto kišenių. Procedūros apimtį odontologas arba periodontologas parenka įvertinęs dantenų būklę ir periodonto kišenių gylį.

Medikamentinis gydymas klinikoje

Kai kuriais atvejais odontologas gali rekomenduoti papildomas vietinio poveikio priemones, pavyzdžiui, antiseptinius preparatus ar kitus gydomuosius produktus. Tačiau medikamentai nepakeičia mechaninio bakterinės apnašos ir dantų akmenų pašalinimo.

Antibiotikai nėra įprastas paprasto gingivito gydymo būdas. Jie skiriami tik esant konkrečioms klinikinėms indikacijoms, pavyzdžiui, tam tikroms ūmioms ar sunkesnėms infekcijoms.

Dantenų uždegimo gydymas namuose: ką būtina daryti?

Gydant gingivitą labai svarbu nenutraukti dantų valymo dėl kraujavimo. Svarbu suprasti, jog dantenų valymas yra gydymo dalis. Tiesa, valyti reikia švelniai, nedarant papildomos mechaninės traumos.

Rekomenduojama dantis valyti du kartus per dieną fluoridine dantų pasta. Esant jautrioms ar uždegiminėms dantenoms, galima rinktis minkštą arba itin minkštą dantų šepetėlį. Tiek įprastas, tiek elektrinis ar garsinis dantų šepetėlis gali būti veiksmingas, jeigu naudojamas taisyklingai.

Ne mažiau svarbus yra tarpdančių valymas. Dantų šepetėlio šereliai nepasiekia visų tarpdančių, todėl juose gali kauptis bakterinė apnaša. Tarpdančių šepetėliai ypač tinkami esant platesniems tarpdančiams, o dantų siūlas gali būti naudojamas ten, kur tarpai labai siauri. Priemonę geriausia pasirinkti individualiai, atsižvelgiant į tarpdančių dydį ir dantenų būklę.

Medicininiai skalavimo skysčiai ir antiseptikai

Chlorheksidino turintys skalavimo skysčiai gali būti skiriami kaip trumpalaikė papildoma priemonė, kai reikia sumažinti bakterinės apnašos kiekį ir dantenų uždegimą. Dažniausiai naudojami 0,12–0,2 proc. koncentracijos preparatai, tačiau konkretaus produkto koncentracija ir vartojimo režimas gali skirtis.

Chlorheksidinas nėra skirtas ilgalaikiam kasdieniam naudojimui. Paprastai rekomenduojama jį vartoti ne ilgiau kaip apie dvi savaites, nebent odontologas nurodė kitaip. Ilgesnis vartojimas gali sukelti dantų, liežuvio ar plombų pigmentaciją, skonio pokyčius ir kitus nepageidaujamus poveikius.

Svarbu nepamiršti, kad skalavimo skystis nepakeičia dantų valymo šepetėliu ir tarpdančių priežiūros.

Ramunėlių ar šalavijų nuovirai gali būti naudojami kaip papildoma, raminanti priemonė, tačiau jie negali pakeisti profesionalios higienos ar kasdienio mechaninio apnašų pašalinimo.

Geliai ir tepalai dantenoms

Vaistinėse ir odontologijos klinikose galima rasti įvairių gelių dantenoms, kurių sudėtyje yra hialurono rūgšties, chlorheksidino ar augalinių ekstraktų. Jie gali būti naudojami kaip papildoma priemonė sudirgusioms dantenoms prižiūrėti ir diskomfortui mažinti.

Vis dėlto svarbu nepamiršti pagrindinės taisyklės: gelis nepašalins dantų akmenų ir nepakeis profesionalios burnos higienos. Konkretų preparatą verta rinktis atsižvelgiant į dantenų būklę ir odontologo rekomendacijas.

Dažniausios klaidos gydant dantenų uždegimą

Viena dažniausių klaidų – nustoti valyti dantis vos pastebėjus kraujavimą. Tai gali dar labiau pabloginti apnašų kontrolę. Dantis ir tarpdančius būtina valyti toliau, tik švelniai ir taisyklingai.

Kita klaida – piktnaudžiauti stipriais antiseptikais ar agresyviomis liaudiškomis priemonėmis. Koncentruoti druskos tirpalai, alkoholis ar kitos dirginančios medžiagos gali pažeisti burnos gleivinę ir apsunkinti jos būklę.

Taip pat nereikėtų vien tik malšinti simptomų vaistais nuo skausmo, jeigu nėra pašalinama tikroji problemos priežastis. Jeigu uždegimą palaiko dantų akmenys ar nepakankama apnašų kontrolė, vien simptominis gydymas problemos neišspręs.

Kada būtina skubiai kreiptis į gydytoją?

Į odontologą reikėtų kreiptis kuo greičiau, jei atsiranda pūliavimas iš dantenų, stiprus patinimas, ryškus danties ar kelių dantų judrumas, stiprus ar aštrus skausmas, karščiavimas ar bendra bloga savijauta.

Taip pat verta kreiptis į specialistą, jei dantenų kraujavimas išlieka nepaisant pagerintos burnos higienos. Nuolatinis kraujavimas gali būti susijęs ne tik su gingivitu, bet ir su periodontitu ar kitomis burnos sveikatos problemomis, todėl svarbu nustatyti tikrąją priežastį.

Dantenų sveikatos palaikymas po gydymo

Net ir pašalinus uždegimą, svarbu išlaikyti gerus burnos higienos įpročius. Bakterinė apnaša nuolat kaupiasi, todėl dantenų sveikata priklauso nuo kasdienės priežiūros.

Rekomenduojama:

• dantis valyti du kartus per dieną fluoridine dantų pasta;
  
• bent kartą per dieną išvalyti tarpdančius;
  
• naudoti minkštą, elektrinį arba garsinį dantų šepetėlį pagal individualius poreikius;
  
• prireikus papildomai naudoti burnos irigatorių;
  
• reguliariai lankytis profilaktinei odontologo apžiūrai;
  
• profesionalią burnos higieną atlikti pagal individualų poreikį – dažnai pakanka 1–2 kartų per metus, tačiau kai kuriems pacientams jos gali reikėti dažniau.
  

Svarbiausia – nelaukti, kol dantenų kraujavimas, paraudimas ar patinimas taps nuolatine problema. Anksti pastebėtas gingivitas dažniausiai yra sėkmingai suvaldomas, o tinkama profesionali ir kasdienė burnos higiena padeda išsaugoti sveikas dantenas ilgalaikėje perspektyvoje.