Dantenų uždegimas (gingivitas): kaip atpažinti ir sustabdyti laiku?

Dantenų kraujavimas valantis dantis nėra reiškinys, kurį reikėtų laikyti normaliu. Dažniausiai tai vienas pirmųjų dantenų uždegimo, arba gingivito, požymių. Anksti pastebėtas gingivitas yra gydomas ir, pašalinus uždegimą sukėlusias priežastis, dantenų būklė gali grįžti į normalią. Todėl kraujuojančios, paraudusios ar patinusios dantenos – signalas ne laukti, kol simptomai praeis savaime, o įvertinti jų būklę. Reguliari profilaktinė priežiūra taip pat svarbi todėl, kad pradiniai dantenų pokyčiai ne visuomet sukelia skausmą ir gali būti pastebimi tik apžiūros metu.

Kodėl susergama dantenų uždegimu?

Pagrindinė gingivito priežastis – bakterinės dantų apnašos. Jos nuolat formuojasi ant dantų paviršių, ypač ties dantenų kraštu ir tarpdančiuose. Kai apnašos nėra tinkamai pašalinamos, jose esančios bakterijos gali sukelti dantenų uždegiminę reakciją. Dantenos parausta, patinsta, tampa jautresnės ir gali pradėti kraujuoti.

Ilgiau nepašalintos bakterinės apnašos gali sukietėti ir virsti dantų akmenimis. Jų įprastu dantų šepetėliu pašalinti neįmanoma, todėl susikaupusius akmenis reikia pašalinti profesionalios burnos higienos metu. Dantų akmenys taip pat apsunkina kasdienę burnos priežiūrą, nes jų paviršiuje lengviau kaupiasi naujos apnašos.

Dantenų uždegimo riziką gali didinti ir kiti veiksniai. Vienas jų – rūkymas, kuris yra reikšmingas dantenų ir periodonto ligų rizikos veiksnys. Dantenų būklei įtakos gali turėti ir hormoniniai pokyčiai, pavyzdžiui, nėštumo metu. Tuomet dantenos gali tapti jautresnės įprastai burnos ertmėje esančioms bakterinėms apnašoms.

Svarbios ir bendrosios sveikatos būklės. Pavyzdžiui, sergant cukriniu diabetu didėja dantenų ligų rizika, todėl tokiais atvejais ypač svarbi reguliari burnos sveikatos priežiūra. Burnos būklei įtakos gali turėti ir mityba, gyvenimo būdas bei gebėjimas nuosekliai laikytis tinkamos burnos higienos. Todėl vertinant dantenų būklę svarbu atsižvelgti ne tik į burnos higienos įpročius, bet ir į bendrą sveikatos būklę bei kasdienius gyvenimo būdo veiksnius.

Pagrindiniai simptomai: į ką atkreipti dėmesį?

Gingivitas ne visada sukelia skausmą, todėl uždegimas gali progresuoti nepastebimai. Vienas dažniausių pirmųjų požymių – dantenų kraujavimas. Jis gali pasireikšti valant dantis, valant tarpdančius ar kartais valgant kietesnį maistą.

Į dantenų būklę verta atkreipti dėmesį, jeigu:

• Dantenos kraujuoja. Pastebite kraujo ant dantų šepetėlio, tarpdančių siūlo ar po tarpdančių valymo.
• Dantenos paraudo arba patino. Sveikos dantenos paprastai yra tvirtos ir rausvos spalvos, o uždegimo paveiktos gali tapti ryškesnės, paburkusios.
• Dantenos tapo jautrios. Nemalonūs pojūčiai valant dantis ar liečiant dantenas taip pat gali būti uždegimo požymis.
• Atsirado nemalonus burnos kvapas. Nuolatinė halitozė gali būti susijusi su bakterinių apnašų kaupimusi ir dantenų ligomis.
• Pasikeitė dantenų linija. Atsitraukusios dantenos, vizualiai pailgėję dantys, atsivėrę dantų kakleliai ar ryškiai padidėję tarpdančiai nėra būdingi vien gingivitui. Tokie pokyčiai gali rodyti periodonto audinių pažeidimą ar turėti kitų priežasčių, todėl juos turėtų įvertinti odontologas.

Svarbu atskirti gingivitą nuo periodontito. Gingivito metu uždegimas pirmiausia pažeidžia dantenas, o tinkamai pašalinus apnašas ir kontroliuojant uždegimą jų būklė gali normalizuotis. Periodontitas yra pažengusi periodonto ligos forma, kai pažeidžiami dantį laikantys audiniai. Negydant jos gali būti prarandamas aplink dantį esantis kaulas, o ilgainiui dantys gali tapti paslankūs.

Dantenų uždegimo gydymas: nuo namų priežiūros iki klinikos

Gingivito kontrolės pagrindas – reguliarus ir kruopštus bakterinių apnašų pašalinimas. Todėl pirmiausia svarbu pasirūpinti tinkama kasdiene burnos higiena.

Dantis reikėtų valyti du kartus per dieną fluorido turinčia dantų pasta, naudojant minkštą dantų šepetėlį. Svarbu ne stipriai spausti šepetėlį, o kruopščiai išvalyti visus dantų paviršius, ypač vietas ties dantenų kraštu. Tiek įprastas, tiek elektrinis dantų šepetėlis gali būti veiksmingas, jeigu naudojamas tinkamai.

Ne mažiau svarbus yra tarpdančių valymas. Įprasto dantų šepetėlio šereliai nepasiekia visų tarpdančių paviršių, todėl juos reikėtų valyti kasdien. Tam gali būti naudojamas dantų siūlas arba tarpdančių šepetėliai – tinkamiausia priemonė priklauso nuo tarpdančių dydžio ir individualios burnos būklės.

Burnos skalavimo skystis gali būti papildoma, bet ne pagrindinė burnos higienos priemonė. Jis nepakeičia dantų valymo šepetėliu ir tarpdančių priežiūros. Tam tikrais atvejais odontologas gali rekomenduoti antiseptinį preparatą, pavyzdžiui, chlorheksidiną. Tačiau jo nereikėtų pradėti naudoti savarankiškai ar ilgą laiką. Chlorheksidino preparatai gali būti skiriami konkrečioms situacijoms, o jų naudojimo trukmę ir būdą turėtų nurodyti sveikatos priežiūros specialistas. Ilgesnis vartojimas gali sukelti dantų ar liežuvio spalvos pokyčius.

Jeigu ant dantų jau susiformavo dantų akmenys, vien namuose atliekamos higienos nepakaks. Sukietėjusių apnašų neįmanoma pašalinti įprastu dantų šepetėliu, todėl reikalinga profesionali burnos higiena. Jos metu nuo dantų paviršių pašalinamos minkštos ir sukietėjusios apnašos, taip sudarant geresnes sąlygas palaikyti dantenų sveikatą.

Svarbu suprasti, kad profesionali burnos higiena nėra kasdienės priežiūros pakaitalas. Net ir po kruopščiai atliktos procedūros naujos apnašos pradeda formuotis iš naujo, todėl ilgalaikiam rezultatui būtinas nuoseklus dantų ir tarpdančių valymas. Tinkamai prižiūrint burnos ertmę kasdien, galima sumažinti apnašų kaupimąsi ir padėti išlaikyti dantenų būklę stabilią tarp profilaktinių apsilankymų.

Negydomo gingivito pasekmės: perėjimas į periodontitą

Nors ankstyvas gingivitas dažniausiai yra kontroliuojamas ir grįžtamas, jo nereikėtų ignoruoti. Ilgai išliekantis dantenų uždegimas gali būti susijęs su periodonto ligos progresavimu. Periodontito metu uždegimas pažeidžia ne tik dantenas, bet ir gilesnius dantį laikančius audinius.

Progresuojant periodontitui gali formuotis periodonto kišenės, kuriose kaupiasi bakterinės apnašos ir dantų akmenys. Ilgainiui gali būti pažeidžiamas aplink dantį esantis kaulas. Dėl atraminių audinių nykimo dantys gali tapti paslankūs, o pažengusi liga gali baigtis jų netekimu.

Būtent todėl svarbu problemą pastebėti kuo anksčiau. Gingivito stadijoje pagrindinis tikslas – pašalinti bakterines apnašas, kontroliuoti uždegimą ir užkirsti kelią ligos progresavimui. Jei jau yra atsiradęs dantenų atsitraukimas, dantų paslankumas, ryškus jautrumas ar kiti pakitimai, vien profesionalios higienos gali nepakakti – reikalingas išsamus odontologo įvertinimas.

Neignoruokite kraujuojančių dantenų

Dantenų kraujavimas neturėtų tapti įprasta dantų valymo dalimi. Jei dantenos reguliariai kraujuoja, yra paraudusios, patinusios, jautrios arba vargina nuolatinis nemalonus burnos kvapas, verta išsiaiškinti šių simptomų priežastį.

Laiku atliktas profilaktinis patikrinimas ir profesionali burnos higiena gali padėti užkirsti kelią gingivito progresavimui. Kuo anksčiau pastebimas dantenų uždegimas, tuo paprasčiau pašalinti jį sukėlusius veiksnius ir pasirūpinti ilgalaike burnos sveikata.

Pastebėjote, kad kraujuoja dantenos? Nelaukite, kol simptomai praeis savaime – užsiregistruokite profilaktiniam patikrinimui arba profesionaliai burnos higienai.